Artėjant šaltajam metų laikui, daugiabučių namų gyventojams vis dažniau kyla klausimas – kaip sumažinti šildymo išlaidas, neprarandant komforto? Nors energijos kainos svyruoja, šilumos taupymas išlieka viena aktualiausių temų tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu požiūriu. Tinkamai pasirūpinus pastato būkle ir gyventojų įpročiais, galima sutaupyti net iki 30–40 % šildymo sąnaudų.
Toliau aptarsime, kokie sprendimai padeda efektyviausiai išlaikyti šilumą daugiabučiuose, nuo bendrųjų renovacijos darbų iki paprastų, kasdieninių veiksmų kiekvieno bute.
Pirmasis žingsnis – pastato sandarumas
Didžiausi šilumos nuostoliai dažniausiai kyla dėl nesandarių sienų, langų, stogo ar rūsių. Senesniuose daugiabučiuose, statytuose iki 1990-ųjų, šie nuostoliai gali siekti net pusę visos šilumos energijos.
Ką galima padaryti?
Renovuoti pastatą: kompleksinė renovacija (apšiltinimas, stogo atnaujinimas, langų keitimas, šildymo sistemos modernizavimas) – tai efektyviausias būdas sumažinti šildymo išlaidas. Daugiabučių modernizacijos programa Lietuvoje leidžia gauti valstybės paramą, todėl tai tampa vis populiaresnis sprendimas.
Apšiltinti sienas iš vidaus ar iš išorės: išorinis apšiltinimas geresnis, nes ne tik sumažina šilumos nuostolius, bet ir apsaugo konstrukcijas nuo temperatūrų svyravimų.
Sandarinti langus ir duris: net maži plyšeliai aplink langus ar duris gali lemti didelį šilumos nuostolį. Paprasti sandarikliai ar silikoniniai užpildai – pigus, bet veiksmingas būdas.
Langų ir ventiliacijos vaidmuo
Langai – viena dažniausių vietų, per kurias prarandama šiluma. Net ir nauji langai, jei netinkamai sumontuoti ar per dažnai laikomi atviri, gali tapti energijos švaistymo šaltiniu.
Patariama:
Vėdinti trumpai ir intensyviai: geriau atidaryti langą 5 minutėms plačiai, nei laikyti pravertą visą dieną. Taip oras atsinaujina, bet sienos ir baldai nespėja atvėsti.
Patikrinti langų sandarumą: paprastas būdas – atkirpti ploną juostelę nuo celofaninių maišelių. Jei juostelę juda – yra skersvėjis.
Nenaudoti storų užuolaidų ant radiatorių: jos trukdo šilumai sklisti į patalpą.
Rūpintis ventiliacija: užsikimšę ortakiai ar sandariai uždaryti ventiliacijos grotelės gali sukelti drėgmės kaupimąsi ir pelėsį, todėl būtina užtikrinti oro cirkuliaciją.
Kasdieniai įpročiai, padedantys taupyti
Didelė dalis šilumos taupymo priklauso nuo pačių gyventojų elgsenos. Net paprasti įpročiai gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą.
Ką verta daryti:
Palaikyti optimalią temperatūrą (jei yra įrengti radiatorių termostatai): rekomenduojama kambario temperatūra – apie +20 – +21 °C, miegamuosiuose – +18 °C. Kiekvienas papildomas laipsnis gali padidinti šildymo išlaidas apie 6 %.
Neužstatyti radiatorių baldais: jei šilumos srautas užblokuotas, radiatorius dirba neefektyviai.
Naudoti kilimus: grindų paviršius sudaro iki 10 % šilumos nuostolių, o kilimai padeda juos sumažinti ir sukuria jaukesnę atmosferą.
Naktį užtraukti užuolaidas: jos veikia kaip papildomas izoliacijos sluoksnis, ypač jei langai seni.
Virtuvėje ir vonioje naudoti gartraukį ar ventiliatorių tik tiek, kiek reikia – jie ištraukia ne tik drėgmę, bet ir šiltą orą.
Bendruomeninis požiūris ir bendrijos vaidmuo
Šilumos taupymas – ne tik individualus, bet ir bendras klausimas. Vieno buto pastangos bus ribotos, jei visas namas išliks nesandarus ar netvarkomas.
Ką gali daryti bendrija arba administratorius:
Organizuoti šilumos ūkio auditą, kuris parodys, kur tiksliai dingsta šiluma.
Skatinti modernizacijos projektus ir energetinio efektyvumo priemones: pavyzdžiui, įrengti saulės kolektorius karštam vandeniui arba šilumos siurblius bendroms reikmėms.
Rengti informacinius susirinkimus: kai gyventojai supranta, kiek jų įpročiai kainuoja visam namui, jie dažniau imasi pokyčių.
Stebėti ir prižiūrėti bendro naudojimo patalpas – laiptines, rūsį, palėpę. Atviras rūsių langas gali išleisti daugiau šilumos nei atrodo.
Aplinkosaugos aspektas
Šilumos taupymas – ne tik apie pinigus. Mažindami energijos suvartojimą, prisidedame prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Centralizuoto šildymo sistemos Lietuvoje vis dažniau pereina prie biokuro ar geoterminės energijos, tačiau kiekvieno gyventojo indėlis taip pat svarbus.
Net 1 °C temperatūros sumažinimas visame name gali reikšti šimtus kilogramų neišskirto CO₂ per sezoną. Tai mažas, bet realus žingsnis tvaresnės ateities link.
Išvados
Šilumos taupymas daugiabučiuose nėra tik techninis klausimas – tai visų gyventojų bendras siekis gyventi patogiau, šilčiau ir ekonomiškiau. Kompleksiškai sutvarkytas namas, efektyvi šildymo sistema ir sąmoningi įpročiai gali sumažinti sąskaitas dešimtimis procentų.
Svarbiausia – veikti kartu. Nes šiluma name neišsilaikys, jei vienas butas taupys, o kitas laikys pravirus langus.
Taupydami šilumą, mes ne tik mažiname išlaidas, bet ir kuriame saugesnę, švaresnę aplinką sau ir ateities kartoms.
Parašykite komentarą